Miškas ūžia

Miškas ūžia, verkia, gaudžia; Vėjas žalią medį laužo; Nuliūdimas širdį spaudžia, Lyg kad replėmis ją gniaužo. Girios tamsios, jūs galingos, Kur išnykote, plačiausios? Dienos praeities garsingos, Kur pradingote, brangiausios? Miškas verkia didžiagirių: Baisūs kirviai jas išskynė; Verkia Lietuva didvyrių: Jų neprikelia tėvynė. Kas mums praeitį grąžintų Ir jos garsą, ir jos galią? Kas tuos kaulus atgaivintų, Kur po žemėmis išbalę?