Ikona Žemaitė

Ji vaikštinėja po Čikagą Tokia jauna, tokia žavi Skara gėlėta vėjy plazda O jai tik… septyniasdešimt ketveri (Kas ta boba su skara?) Tai ji – ikona Žemaitė Žavi, skarota Žemaitė Tai ji – ikona Žemaitė Kas gi jos "Marti" neskaitė? Tai ji – ikona Žemaitė Žavi, skarota Žemaitė Tai ji – ikona Žemaitė Kas gi jos "Marti" neskaitė? Kas gi jos "Marti" neskaitė? Kas gi jos "Marti" neskaitė? Jai nebaisi nei areštinė Nei rojaus vartai uždari Kodėl širdis tavoj krūtinėj… …taip daužos? Sakyk, Žemaite, ką slepi? Skarota madistė Bebaimė feministė Ginkluota vien plunksna Žemaitė kelia triukšmą Varo, tegul varo įsižeidę kunigai Sako, tegul sako, kad su galva negerai (Kas tai besarmatei yra?) Kas ta diva su skara? Tai ji – ikona Žemaitė Žavi, skarota Žemaitė Tai ji – ikona Žemaitė Kas gi jos "Marti" neskaitė? Tai ji – ikona Žemaitė Žavi, skarota Žemaitė Tai ji – ikona Žemaitė Kas gi jos "Marti" neskaitė? Kas gi jos "Marti" neskaitė? Pasruvo rašalu sava ir svetima žaizda Katrelės ašaroms bedugnėj vietos negana Drebėjo žemė, gaudė aimanos toli, toli Pravirko dukros, verkė marčios, verkė žmonos lietumi Moterų laimė nutekėjo tiesiai į karstą Bet Žemaitės plunksna suteikė joms balsą O kol jos priešai iš pykčio sprogsta… Žemaitė… šoka Todėl ir ikona, nes buvo dvynys Tai ji – ikona Žemaitė Tai ji – ikona Žemaitė