Sako

Tyliai kaupias mano mintys Nes paleisti jų, juk, aš negaliu Provokavo keistos viltys Kad išgirs kažkas, kai man dabar smalsu Ar daug tokių pačių, kurie užvėrė širdį? Saugo prisidengę šydu, jis priklauso tiesai tik Provokavo keistos viltys, kad viskas pasikeis Bet bus, turbūt, vis dar taip pat ramu Gali būt baltas it popieriaus lapas Bet kas iš to, jei tavo žodis – nieko vertas? Aš galiu būt šaltas, galiu būt kaltas Bet mano žodis, sako, bent jau kažko vertas Sėdžiu ramus, akis į jų nežvelgiu Pro tylą spengią einu ir suprantu Atėjo pabaiga ramybei visų Ir nors sakyti galiu, ar išgirs mane – netikiu Nes vėl kartojas, ir aš girdžiu – jie šnabžda: "Gal gali būti geriau?" Mano mintys ankštos Pasisakyti tu, juk, negali Ego pažeistas, kaukia: "Ar manęs ten dar laukia?" Leisk pasakyt bent kartą tą, kas yra svarbiausia Bet mano žodis, sako, bent jau kažko vertas Gali būt baltas it popieriaus lapas Bet kas iš to, jei tavo žodis – nieko vertas? Aš galiu būt šaltas, galiu būt kaltas Bet mano žodis, sako, bent jau kažko vertas Gali būt baltas it popieriaus lapas Bet kas iš to, jei tavo žodis – nieko vertas? Aš galiu būt šaltas, galiu būt kaltas Bet mano žodis, sako, bent jau kažko vertas Gali būt baltas it popieriaus lapas Bet kas iš to, jei tavo žodis – nieko vertas? Aš galiu būt šaltas, galiu būt kaltas Bet mano žodis, sako, bent jau kažko vertas