Nebeatpažįstama

nenutyla sapnai tvirtovėje iliuzijos mano minčių aitvarai nutolsta nuo melodijos sušalus stoviu nebyliai radijo tyloje…. milijonas veidų, pasiklydusių minioje… nebeatpažįstama… kaip bėgantis vanduo savo atspindžio nepažinau nes visko, ką žinojau nebeliko jau nebeatpažįstama… kaip bėgantis vanduo savo atspindžio nepažinau nes visko, ką žinojau nebebus daugiau nebeatpažįstama… nebeatpažįstama… kaip užburtam rate vejuos, bet aš nei ten, nei čia o pažadink mane pavargau blaškytis naktyje sušalus stoviu nebyliai radijo tyloje… milijonas akių, pasimetusių migloje… nebeatpažįstama… kaip bėgantis vanduo savo atspindžio nepažinau nes visko, ką žinojau nebeliko jau nebeatpažįstama… kaip bėgantis vanduo savo atspindžio nepažinau nes visko, ką žinojau nebebus daugiau nebeatpažįstama kol aš šešėliu virstu, prisidengsiu po šypsena jau niekada nebebūsiu, kuo buvau kažkada nebeatpažįstama… kaip bėgantis vanduo savo atspindžio nepažinau nes visko, ką žinojau nebeliko jau nebeatpažįstama… kaip bėgantis vanduo savo atspindžio nepažinau nes visko, ką žinojau nebebus daugiau… nebeatpažįstama… nebeatpažįstama…