Sielos puselė

Aš ieškojau Tavęs, per dienas, per naktis, Neapleido viltis – būtinai susitiksim. Aš Tau kūriau dainas, aš rašiau Tau eiles, Kad išgirstum mane, meilės laikrodis tiksi… Man taip reikėjo šilumos, Tavo sielos artumo, Pavargau nuo vienumos, tai kas buvo, pražuvo. Aš jaučiu Tave šalia, taip laukta ir svajota, Man brangiausia dovana – Dievo man dovanota. Nuo dabar ir visados – mūsų vienas likimas, Nei minutės, nei dienos nesustoja plakimas, Manyje Tava širdis, mano kūno dalele, Tau dėkoju, kad esi, mano sielos pusele. Kai nubudęs ryte Tavo kūną jaučiu, Patikėt negaliu – Tu šalia, Tu tik mano. Ir pilnatvės galia – ji užvaldo mane, Tu man visko pradžia, tad eime ligi galo. Tik dabar supratau kas esu, kur einu, Meilės vardą žinau – tai daugiau, nei svajonė. Laimės kelią radau, pasiklyst nebijau, Ir neliko daugiau man jokių abejonių.