Sparnai

Vėju suspindėjo mėnuo Ir taip ilgiuosi vieno Kvapo žaliųjų pievų, kur nereikėjo nieko… Gal negailėsiuos vieno Jausmo stipriau už plieną Saugos manę, kaip Dievas Mintys — mamos ir tėvo Po nepamirštamų dienų — nepaliksiu jų Tyliai išeinu, pavirstu sapnu Nepamirštamų dienų — nepaliksiu jų Tyliai išeinu Grįžta žmogus, kaip paukštis Sparną palikęs aukšty Mūšį pametęs siela Kojos surištos viela Išdalinau kas šventa Delną delne uždengtą Žvilgsnį, kuris ramina Leidžiu toli į tylą Ir po liūčių vėl giedra ir tiesa Grįš vėl, tikiu, tie sparnai Kur neš manę, aš ir tu, nežinai Kilsim aukštai, aukštai Po nepamirštamų dienų — nepaliksiu jų Tyliai išeinu, pavirstu sapnu Nepamirštamų dienų — nepaliksiu jų Tyliai išeinu, pavirstu sapnu Nepamirštamų dienų — nepaliksiu jų Tyliai išeinu Tyliai išeinu