Tarp žvaigždžių tylos

Kai sustoja vėjas ir laikas Aš girdžiu, kaip alsuoja pasaulis Tyla tampa garsu O tamsa — šviesos pradžia Kiekvienas žingsnis, kiekvienos mintys Tarsi banga ant smėlio, trumpa, bet tikra Tarp žvaigždžių tylos Aš randu save iš naujo Ten, kur nėra žodžių Gyvenu šviesoj be vardo Tarp žvaigždžių tylos Nebėra "aš", nebėra "tu" Tik širdis, kuri klausosi amžinybės kvapo Kai krinta dulkės nuo dangaus Jos primena — visą laikinumą Bet net ir trapume gyvena begalybė Aš prisiliečiu prie šviesos kaip prie tiesos, kurios nesuprantu, bet ji mane pažįsta geriau nei aš pats save Ir jei kažkur baigiasi kelias Tebūnie tai pradžia Tyla kalba tyliau nei balsai Bet giliai, iki sielos šaknų Tarp žvaigždžių tylos Aš randu save iš naujo Ten, kur nėra žodžių Gyvenu šviesoj be vardo Tarp žvaigždžių tylos Nebėra "aš", nebėra "tu" Tik širdis, kuri klausosi amžinybės kvapo Tarp žvaigždžių tylos — aš randu tave