Lietsargiai

Seno miesto aikštėj vieną gražią dieną Sukalė lentyną vienas toks žmogelis Siūlo pirkti lietsargius visiems praeiviams Siūlo net užkimęs, tik neklauso niekas Skėčių turi jis mažiems vaikams ir tėčiams Ir spalvotų, ir vienodų – kiek tik nori Nors giedra padangė, nors ir saulė šviečia Nusipirkti lietsargius žmogelis kviečia Žalią skėtį ar raudoną Nusipirkt skubėkit, žmonės Baltas skėtis ar geltonas Lietui lyjant bus kaip stogas Lietsargiai padės jums darganotą dieną Vaikščiosit po miestą, nebijosit nieko Lietsargiai spalvoti, su rausvais žirneliais Lietsargiai gėlėti, su melsvais krašteliais Bet visi praeina, nes lietus nelyja Ir žmogelis vis dar laukia, vis dar šaukia Bet giedra padangė, saulė skaisčiai šviečia O lentynoj lietsargiai praeivių laukia Žalią skėtį ar raudoną Nusipirkt skubėkit, žmonės Baltas skėtis ar geltonas Lietui lyjant bus kaip stogas Kai tiktai žmogelis, nieko nepardavęs Lietsargius surinko ir kažkur pradingo Ėmė plaukti debesys, liūtis užgriuvo Visos miesto gatvės ežerais pavirto Žmonės tekini ieškoti skėčių bėgo Kur žmogelis, kur jo skėčiai pasidėjo? Bet pradingo lietsargiai, nėra žmogelio Lietsargiai pradingo, ir žmogelio nėra! Žalią skėtį ar raudoną Nusipirkt skubėkit, žmonės Baltas skėtis ar geltonas Lietui lyjant bus kaip stogas Žalią skėtį ar raudoną Nusipirkt skubėkit, žmonės Baltas skėtis ar geltonas Lietui lyjant bus kaip stogas Lietui lyjant bus kaip stogas Lietui lyjant bus kaip stogas