Nuogas ruduo

daug vasarų ėjo nuėjo mačiau laukuose daugel meilės žaliavo ir širdis tartum plaka rečiau kaip linguoja liūdnai nuogas klevas kur tas džiaugsmas pakalnių plačių anei žodžių neliko nei juoko smagaus tiktai liūdesį vien tejaučiu nuo pat žemės juodos lig balto dangaus toks nuogas toks nuogas ruduo stovi klevas liūdnumo kaip aš eisiu bėga ten upės vanduo sakau ir mane tegul neš toks nuogas toks nuogas ruduo stovi klevas liūdnumo kaip aš eisiu bėga ten upės vanduo sakau ir mane tegul neš dar išeit pažiūrėt ir pamot nors ir visas pasaulis tevysta dar su vėtra pašvilpt sutemoj taip kaip juokias ir švilpia jaunystė toks nuogas toks nuogas ruduo stovi klevas liūdnumo kaip aš eisiu bėga ten upės vanduo sakau ir mane tegul neš toks nuogas toks nuogas ruduo stovi klevas liūdnumo kaip aš eisiu bėga ten upės vanduo sakau ir mane tegul neš toks nuogas toks nuogas ruduo stovi klevas liūdnumo kaip aš eisiu bėga ten upės vanduo sakau ir mane tegul neš toks nuogas toks nuogas ruduo stovi klevas liūdnumo kaip aš eisiu bėga ten upės vanduo sakau ir mane tegul neš nuogas ruduo klevas kaip aš eisiu bėga vanduo sakau tegul neš nuogas ruduo klevas kaip aš eisiu bėga vanduo sakau ir mane tegul neš