Svyla padai

Metų dešimtys praėjo užmerktom akim, Kai gimiau mama kentejo, tėvui buvo dzin. Kaip užaugau nieks nežino ir nesužinos, Mano dienos – mano biznis, nesakau tiesos. Būna noras, tuokias poros, jungia dvi širdis, Žada viens kitam mylėti, kol išskirs mirtis. Bet dažnai taip atsitinka – sudega jausmai, Kažkas vienas prisidirba, lieka pelenai. Pasuksi į kairę – žiūrėk ir svyla padai, Kas tampa raguotas, tą žmonės pirštais bado. Pasuksi į dešinę – žiūrėk ir svyla padai, Kam svyla padai, tam ragai. Didelių vaikų žaidimai – painūs reikalai, Kas teisus ir kas nekaltas, aišku nelabai. Bet dažnai taip atsitinka – sudega jausmai, Kažkas vienas prisidirba, lieka pelenai. Pasuksi į kairę – žiūrėk ir svyla padai, Kas tampa raguotas, tą žmonės pirštais bado. Pasuksi į dešinę – žiūrėk ir svyla padai, Kam svyla padai, tam ragai. Buvo meilė ir nėra, Svyla padai ir gana. Buvo meilė ir nėra… O ne!