Tik negesink šviesos

Tavo lopšinės malda iš praeities Tylą nudažo ilgesio žaibais Tau, mano sąžine, siela, mano širdie, Kelią nuklosiu perlų kilimais Tavo akių žiburiai net iš toli Lyg švyturiai klaidžiam kely mirgės Mama, žinok, neliksi nuošaly Tavo šviesos man visada reikės Tik negesink šviesos – paklysime Tik neužpūsk liepsnos židiny Tik negesink šviesos – mes grįšime Kojas tavas nupraust šulinio vandeny Belsis kaštonai stogais, juoksis žiema Vėjas alyvų kekėm pasipuoš Motinos meilė kaip žemė amžina Ir nuoširdi net be atsako skolos Tik negesink šviesos – paklysime Tik neužpūsk liepsnos židiny Tik negesink šviesos – mes grįšime Kojas tavas nupraust šulinio vandeny