Mergaitė, kuri kvepia braškėm

Kažkam šiandien pasisekė laimėti milijoną, Kažkas šiandieną skiriasi po šitiek daug naktų. Kažkas ir vėl važiuoja bučiuotis į Veroną, Ten, kur Romeo ir Džiuljeta bus visada kartu. Ir kažkuriam mieste vėl nepakils lėktuvai, Ar šitaip netikėtai nustos važiuoti traukiniai. Ir gal kaip tik dėl to du žmonės susitiks, juk kartais būna, Istorijų gražių, kurios prasideda keistai. O aš turiu mergaitę, kuri kvepia braškėm, Aš turiu mergaitę kerinčiom akim. Aš turiu mergaitę, kuri kvepia braškėm, Aš turiu mergaitę, Nuostabią mergaitę, Mylinčią mergaitę, kuri kvepia manim. Na na na… Na na na… Na na na… Na na na… O paskutiniame aukšte neges šviesa iki pat ryto, Ir žmonės nesiskirstys, kol ateis diena. O kosminėj stoty nebus žinių vėl iš pasaulio kito, Ir gal kaip tik dėl to kažkas nuspręs – artėja pabaiga.. O man kas? Nes aš turiu mergaitę, kuri kvepia braškėm Aš turiu mergaitę kerinčiom akim. Aš turiu mergaitę, kuri kvepia braškėm, Aš turiu mergaitę, Nuostabią mergaitę, Mylinčią mergaitę, kuri kvepia manim. Na na na… Na na na… Na na na… Na na na…