Medinis dievas

Stovi tėvo dvareliai tušti Vakar buvo visi išvežti Liko žymės gyvų dar pėdų Skelia širdį – graudu, apmaudu Verkia dievas medinis kieme Nebėra čia mums vietos – eime Pasilikt čia ilgiau nieks neleis Eisim savo keliais, keliais Mūsų niekas daugiau čia nekvies Ir nepils mums auksinio alaus Rankoj stiklas daugiau nežibės Meilių žodžių jau nieks nekalbės Liko tuščia, išplėšta namuos Nėr sesulės linksmos nei mamos Nieks sutinkant neglaus prie širdies Ir išleidžiant neverks, neliūdės