Tykios upės dainos

Saulė leidžiasi lėtai, Upė teka tyliai pro šalį. Žvejų valtis skrodžia rūką Tylių dienų ramybę jaučia. Meldai linguoja savo šokį Viršum galvos siaučia vėjai Naktis artėja Žvaigždės aukštai, Čiulba paukščiai, Rodo kelią. Lietuvos pievos Viduryje nakties Vėsa apsikabinę Sapnus tyliai neša. Per upės krantus Lyg ramus vakaras Tarp žvaigždžių tyliai plaukia. Senos trobos krantuose Prisimena praeities šešėlius. Ežero vanduo švyti žaliai Siūbuoja senieji laiveliai. Taip tyliai nueina metai Laiko pirštai audžia tinkle, Klausausi vėjo kalbų Lietuvoje Diena po dienos. Rytas aušta, vėl ramu, Saulė virš laukų kyla. Žvejas grįžta Laukia namų Lėti žodžiai skamba tyliai.