Dienom miegu, naktim degu, Plonu ledu pasirodai tu. Lipi stogais šlapiais plaukais, Kvėpuot sunku – virš jūros lygio tu. Ir viskas nutyla, kai juokiesi nebyliai (ir tu tai žinai), Tu sugeri triukšmą, kai tavęs man taip trūksta. Nes tu, tu mano mintyse, Bet tu mano mintyse, Taip nori pabėgt iš ten, Bet tu mano mintyse, o aš prarandu tave. Tamsiam fone glaudžiu tave, Kiauri langai, bet tu to nematai. Kyla audra, bet tu karšta, Leisk įsikibt ir lietuje ištirpt. Ir viskas nutyla, kai juokiesi nebyliai (ir tu tai žinai), Tu sugeri triukšmą, kai tavęs man taip trūksta. Nes tu, tu mano mintyse, Bet tu mano mintyse, Taip nori pabėgt iš ten, Bet tu mano mintyse, o aš prarandu tave.
Tu mano mintyse
Justu
Ielāde ir pabeigta