Mūsų kaime kaktusai nežydi

… Tenai, kur ošia šimtametės liepos Ir nesimato šalto miesto kaminų Kur teka upė mus krantais apglėbus Aš savo tėviškėj laimingas gyvenu … Čia mes šeima, – be pykčio ir pavydo Draugai, kaimynai, sesės, broliai ir vaikai Atidaryk vartus, užeik į vidų Pas mus nesikeičia laikai … O mūsų kaime kaktusai nežydi Užtat gandrai sugrįžta į lizdus O mūsų kaime galit pamatyti Pačius gražiausius Lietuvoj vaizdus … O mūsų kaime kaktusai neauga Užtat širdis ir mūsų siela netuščia Jeigu mieste sutiksi tikrą draugą Žinok, atvyko jis iš čia … Kur aukso pievom nuvingiuoja takas Ir nesigirdi užsienietiškos šnekos Čia viens kitam dar žmonės sako „labas” Ir moka džiaugtis be jokios rimtos progos … Čia mes šeima – kasdien visi už vieną O jeigu reikia, tai ir vienas už visus Užsuk ir tu į mūsų kaimo kiemą Į mūsų draugiškus namus … O mūsų kaime kaktusai nežydi Užtat gandrai sugrįžta į lizdus O mūsų kaime galit pamatyti Pačius gražiausius Lietuvoj vaizdus … O mūsų kaime kaktusai neauga Užtat širdis ir mūsų siela netuščia Jeigu mieste sutiksi tikrą draugą Žinok, atvyko jis iš čia … O mūsų kaime kaktusai nežydi Užtat gandrai sugrįžta į lizdus O mūsų kaime galit pamatyti Pačius gražiausius Lietuvoj vaizdus (viens, du, viens du trys) … O mūsų kaime kaktusai nežydi (nežydi) Užtat gandrai sugrįžta į lizdus (vėl į lizdus) O mūsų kaime galit pamatyti (pamatyti) Pačius gražiausius Lietuvoj vaizdus (viens, du, visi kartu!) … O mūsų kaime kaktusai neauga Užtat širdis ir mūsų siela netuščia (ji netuščia) Jeigu mieste (jeigu mieste) sutiksi tikrą draugą (draugą) Žinok (žinok), atvyko jis iš čia … Jeigu mieste sutiksi tikrą draugą Žinok, atvyko jis iš čia