Šaukiu Aš Tautą

Vytautas Kernagis - Šaukiu aš tautą (tekstas Bernardo Brazdžionio, 1941 m.) C G C Šaukiu aš tautą, GPU užguitą F G C ir blaškomą it rudenio lapus, Am F į naują vieškelį, į nauja buitį, Dm G C kur niekad šiaurūs vėjai neužpūs. Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio ir gyvą širdį prie gyvos širdies, kad tamsiame vidurnakty nežuvę pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt. F G C Iš sutemų, iš prieblandų išeikit, F G C uždekit nauja ugnį širdyse, F G C Am vergams palikit vargo naktį klaikią! - F G šaukiu aš, jūsų protėvių dvasia. Šaukiu aš tautą, žemės pėdoj gyvą ir vyturėlio rytmečio maldoj ir žydinčią, kaip žydinčių alyvų panemunių sodybose žiedai. Šaukiu pavasario pilkų vagų artoją - tegu lig saulės kyla jo daina! Tegu laukai, tegu miškai kartoja: Gana tulžies, gana mirties, gana!.. Šaukiu aš darbo rankų milijonus įsupt naujam darbymečiui varpus, į naujo džiaugsmo klėtis, naujo darbo kluonus, ne kalinio namus, ne liūnus, ne kapus. Šaukiu vardu aš jūsų vargo žemės, balsu piliakalnių, ir pievų, ir miškų - nekeršykit, kad karštos kraujo dėmės nekristų prakeiksmu ant jūs vaikų vaikų. Šaukiu iš amžių: ateities nevertas, kas dabarties nedrįso tautai nešt, kas posūnių žaizdas širdy atvertas išdegino liepsna veidmainiškos ugnies. Šaukiu balsu tėvų dievų ramovės ir jūsų krikšto atgaila šviesia: stovėkit amžiais čia tvirti, kaip saulė stovi! - šaukiu aš, jūsų protėvių dvasia. Pagal mane visai panasiai skamba :)Jtxas