Su Almačiu Pasauliu

D Em7 tu man kažką sakai aš negirdžiu Bm7 A# nes tavo balsą atkartoja paukščiai D Em7 nes tampa neaprėpiamu žodžiu Bm7 A# vienu metu ir giluma, ir aukštis įsiklausyk kaip dūzgia aviliai kaip tyliai šlama lapai ir šešėliai įženkim į šią vasarą giliai kaip romūs pasiklydę avinėliai su almančiu pasauliu vienumoj šviesioj paunksmėj mudu atsigulkim barokas ošia medžių gilumoj mes daug greičiau nei jis pavirsim dulkėm bet gintaras negrįžta į sakus ir mums nebus už mūs žodžius atleista tik vasara apglėbs mus kaip vaikus nuėjusius toliau nei buvo leista