Oi Neverk, Matušele!

Oi neverk, matušele! C Dm Oi neverk, matušele, kad jaunas sunus G C Eis ginti brangiosios tevynes! F G C Am Kad pavirtes kaip ažuolas giriu puikus Dm G Lauks teismo dienos paskutines. Taip nelaužyk sau ranku, kaip beržo šakas Kad laužo užrustintas vejas; Tau dar liko sunu; kas tevyne praras, Antros neišmels apgailejes. Ten už upiu placiu žiba musu pulkai: Jie mylima Lietuva gina; Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai Vainika iš diemantu pina. Daugel krito sunu kaip tu lapu rudens: Baltveides oi verks, nes mylejo! Bet nei bus, nei tekes Nemune tiek vandens, Kiek priešu ten kraujo tekejo. Vede Vytautas ten didžiavyriu pulkus Ir priešu sulauže puikybe: Už devynias mares, už tamsiuosius miškus Išvare kryžiuociu galybe. Saule leidos raudona ant Vilniaus kapu, Kai duobe kareiviai ten kase, Ir pagulde daug broliu greta milžinu, O Viešpats ju priglaude dvasia. O neverk, matušele, kad jaunas sunus Eis ginti brangiausios tevynes! Kad pavirtes kaip ažuolas giriu puikus Lauks teismo dienos paskutines!