Mano Arkliukas

2020 hindsight, jeigu jis man ir būtinas, tai kaip tik todėl, kad nėra koks išskirtinis dalykas ir leidžia man tokiam, koks esu, gyventi taip, kaip gyvena visi Mes praėjom ledą ir purvą Pažadėję viens kitam pasaulį Geležiniai debesys sustingo vietoje Garai nuo tavo lūpų pradingo laike Pasipylė griaustinis iš giedro dangaus Pradėjo kristi balti pelenai Be tikslo ir paklaikusiom akim žiūrėjau Kai mano rankose pavirto dūmais jinai Tu man priminei visą šviesą po lietaus Tu man priminei kiekviena kvapą vasaros Kiekvieną kartą kai aidėjo tavo balsas Man nutirpdavo kūnas, tyrą grožį išvydus Šokanti liepsna, užsidegusi aistra Nemirštanti, nepasiduodanti Mėlyna kaip pasmaugti sapnai Tu man priminei visą šviesą po lietaus Tu man priminei kiekvieną kvapą vasaros Kiekvieną kartą kai skambėjo tavo juokas Man nutirpdavo kūnas, tyrą grožį išvydus