Aleksandrijos Viskis (Aleksandrijs Visks)

A Bm Vėskų gyvenime eso jau matęs Bm A Ragavs vėsus gėrimus nu kavuos iki arbatas A Bm Bet kartas sugrįžęs pavargęs aš nomei Bm A Sav malonomou įsipėlo gierimą savei. [ir taip grojama visą dainą] Atėj Karuols į mon žaidėmų aikštele Iš užont ištraukė stebuklinga bonkele, Vėrsdams, mesdams ramentus atbiega Valdielis, Parūpėn uns užkond i geležėne čerkele. Sakau anam – pėlk, pėlk, pėlk pėlna, netaupyk tikta, Nevarvink, juk draugou tėkra negaila, Pripylė uns pėlna, ronkuos nelaikė, Ratielį prasukuom, Aleksandrijas vaikę. Sakau aš anam Priedainis Sakau tu įpėlk mon Aleksandrijas viskiaus Sakau tu įpėlk mon Aleksandrijas viskiaus Sakau tu įpėlk mon Aleksandrijas viskiaus Sakau tu įpėlk mon Aleksandrijas viskiaus Tep skanę nubiega, nukaitėn mon gerkle, Ontra ratielį prasukuom su vaikęs. Tuok šmuotą ragavęs sene jau bebuvau, Nu posės čerkelės pu stalu pakrėtau. Kad davė per kuojes, niek suprasti nebegaliu, Padouk mon kuok lašin, a kų tikta begali, Vaikę, jau užtenk, užsokem butelką, Pamęršuot, ka rek rytuo onkstei į talką. Sakau aš aniem Priedainis Sakau nebepėlk mon Aleksandrijas viskiaus Sakau nebepėlk mon Aleksandrijas viskiaus Sakau nebepėlk mon Aleksandrijas viskiaus Sakau nebepėlk mon Aleksandrijas viskiaus Dar kartą sakau aš aniem Nebepėlk mon viskiaus Nebepėlk mon viskiaus Nebepėlk mon viskiaus Nebepėlk mon viskiaus Sakau nebepėlk mon Aleksandrijas viskiaus